žabaltys

žabaltỹs scom. (3^b) J.Jabl, NdŽ, KŽ, Brs, Kal, Krtn, NmŽ, Vvr, Vkš, Up, Rs euf. keiksmo „žaltys“ gražesnis pakaitalas: Žaltys sakyti yr nuodėmė, o žabaltỹs – ne Šts. Supykęs aš pijuką išblazgatijau, t. y. išvadinau: gyvatė, velnis, smakas, žalminas, žabaltỹs, sterva JI562. Ot žabaltỹ, velnio rakšti! DūnŽ. Ak tu žabaltỹ, ka dėjau galvą! Krš. O žabaltỹ, ir motriškos mušos! Ub. Žabaltỹ, tiek tolie atpūtė [dūmus] KlvrŽ. Tokius žãbalčius dėk į armotą i šauk į velnių būrį! Eig. Tokia žabaltỹs: sveikatą visims tik ėda! Rdn. Tiek nusilaksčiau par dieną su tais žabalčiaĩs veršiais Štk. Tvirtas žabaltỹs, negaliu nuristi Trš. Jug tu, žabaltỹ, tik veizėk darbus! Yl. Romi, a tu eisi iš ten lauk, žabaltỹ! Trk. Kur valkiojys, žabaltỹ tu! Eig. Tu žabaltỹ, gausi, nedovenosu! Šv. Palauk, žabaltỹ, nutversu, atsiimsi! Rdn. Žabaltỹ, aš tau skūrą par galvą numausiu! Skd. Žabaltỹ, ko draskai vaiko dviratį! Trk. Duok tam žãbalčiuo tiesiai į dantis! Slnt. Šnapšė ta brangi žabaltỹs! Rnv. Tas žabaltỹs (pirštas) skaudus yr Kv. Kad anie an savęs repežiojo, žabalčiaĩ! Rt.